apsiausti

1 apsiaũsti, apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė NdŽ; L 1. tr. H159, R, Sut, K, Š, Rtr apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu); užvilkti (ant kito drabužio): Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų Skdv. Agurkų rasodą vakare reikės apsiaũsti su drobulėms nu šalnų Skdv. Apsiautė jį skara J.Jabl. Kam skreitę (ką skreite) apsiaũsti K. Paskui apsiautė Jokūbą drabužiais brolio S.Stan. O vienas jaunikaitis ėjo paskui jį àpsiaustas prastyria ant nuogo kūno DP154. Mes jo nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime DP41. | refl. tr., intr. H159, MŽ, N, Š, M, Rtr, NdŽ: Apsisiaũsti skepetą K. Senovė[je] liuob eiti apsisiaũtę su tokioms kuskoms Sd. Aš apsìsiaučiau su apsiaustu nuo šalčio J. Kai važiuosi, apsisiaũsk milinį Jrb. Nu pats tik apsisiaũsk: no koks čia reikalas sulyti Brs. Su lytpaličiu atejo apsisiaũtusi Vž. Su sermėga apsisiaũtęs (ant pečių užsimetęs) Ds. Ans paėmė iš savo lovos drobulę, apsìsiautė taip an galvos Krp. Apsisiaũsk kailiniais, ba orie šalta Dbk. Anie nueina an tų kapiukų, tas apsìsiauta balta drobule ir lauka Klk. Kam apsivilkai baltaisiais marškinėliais, kam apsisiautei pilkąja sermėgėle? (d.) Zp. Apsisiaučiu skraiste arba drobule R. Vienok, apsisiautę vienu meškos kailiu, negalėjo tų gelžies eilų trupinti S.Dauk. Vyriausiu du žyniu taipojau baltai apsisiautusiu Vd. Kiti ant šarvų buvo apsisiautę minkštais žvėrių kailiais A.Vien. | prk.: Išgenėti šakas kuokšto lig dvijų sprogymelių, iš kuriedvims par metą galūnė naujomis šakomis apsisiaus S.Dauk. ^ Drobulę jau pasiklojai, jau apsìsiautei – nebnusisiausi (padarei – nebepataisysi) Trk. 2. tr. apvynioti, apjuosti: Reik apsiaũsti puodus tošėms, kad susproginėjo Dr. Tą duoną su tais kopūstlapiais apsiaũsi, apsiaũsi Tl. Aplink abi jo koji esą … geležiniai rinkiai apsiausti TP1880,43. ║ apimti rankomis, apglobti: Močia vaiką turi apsiaũtusi, kad tėvas nemuštum J. ║ aptraukti, aptiesti iš visų pusių: Įleida trubicą par visą upę ir àpsiauta žolynus Vkš. Apsiautėm žuvis tinklu ir visas išgaudėm J.Jabl. 3. tr. NdŽ driekiantis apsupti, apdengti: Dangus buvo apsiaustas tirštais debesimis rš. Visą žemės rutulį oras apsiautė Mš. Teip greitai ugnis visus budinkus apsiautė, kad niekas prieiti nebgalėjo PP66. Šis pasijuntąs atsibudęs, kad jau iš visų pusių besąs ugnė[je], liepsnom apsiaustas Sln. Šviesa tamsose žibėjo, o tamsos jos no•psiautė DP46. Rūkas laikė apsiautęs lauką rš. | Paskiaus įsimetė piktšašiai ir apsiautė (aptraukė, nubėrė) visą jo galvą M.Valanč. ║ Prk būti aplink ką nusidriekusiam, apriesti: Trumpė yr mus apsiaũtusi į rinkį Kl. Šešupė eina į Nemuną ir apsiaũčia tą kalną Smln. Tos dvi kalvos vėl į rundą ringį liūgnais apsiaustos Kos128. Kepenos àpsiauta skilvį Rsn. Jie gyveno jaukiame namelyje, kuris, sodo apsiaustas, pro medžių tarpus baltavo LzP. 4. tr. S.Dauk, I, M, DŽ, NdŽ, Kal, Pln, Šlu iš visų pusių einant apsupti, apgulti: Jis apsiaũs galvažudžius ir išmuš juos J. Apsiausti priešus Rtr. Sukėlė visą šeimyną, išbėgom į lauką, àpsiautėm svirną Sd. Àpsiautė ir iššaudė visą kaimą Pj. Žemaičių daugiau nei tūkstantis šmurkšt išpuolė iš pilies, beregint apsiautė visus vokyčius M.Valanč. Neprieteliai mane àpsiautė K. Prisiartinę prie kalno ir apsiautę jį aplinkui, dainavo jie laisvės ir laimės dainas J.Bil. 5. tr. apimti, apnikti (kokiam jausmui, nuotaikai ir pan.): Jau tau, vaikeli, kokia pakusa apìsiautė galvą Prng. Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namieje – ir jį apsiaučia Kūčių ramumas M.Katk. Neapsakoma baimė apsiautė mane rš. Daug jį apsirikimų apsiaučia A.Baran. Kentėjimai apsiautė mane lyg skėrai LTI85. 6. tr. kiek apvalyti, apvėtyti grūdus: Duonai grūdus jau apìsiautė, tik blynam da nesiausti Ds. Daug nevark, biškį apsiaũsk, ir tiek Kal. 7. intr. aplakstyti, aplandžioti ieškant ko, naršant, griozdžiant: Àpsiautė, aplakstė i rado vielą nutrauktą Grd. 8. tr. R sugulti (su moterimi), prigulėti. \ siausti; antsiausti; apsiausti; atsiausti; dasiausti; įsiausti; išsiausti; nusiausti; pasiausti; parsiausti; persiausti; prasiausti; prisiausti; susiausti; užsiausti