apsiausti

apsiausti
1 apsiaũsti, apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė NdŽ; L 1. tr. H159, R, Sut, K, Š, Rtr apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu); užvilkti (ant kito drabužio): Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų Skdv. Agurkų rasodą vakare reikės apsiaũsti su drobulėms nu šalnų Skdv. Apsiautė jį skara J.Jabl. Kam skreitę (ką skreite) apsiaũsti K. Paskui apsiautė Jokūbą drabužiais brolio S.Stan. O vienas jaunikaitis ėjo paskui jį àpsiaustas prastyria ant nuogo kūno DP154. Mes jo nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime DP41. | refl. tr., intr. H159, , N, Š, M, Rtr, NdŽ: Apsisiaũsti skepetą K. Senovė[je] liuob eiti apsisiaũtę su tokioms kuskoms Sd. Aš apsìsiaučiau su apsiaustu nuo šalčio J. Kai važiuosi, apsisiaũsk milinį Jrb. Nu pats tik apsisiaũsk: no koks čia reikalas sulyti Brs. Su lytpaličiu atejo apsisiaũtusi . Su sermėga apsisiaũtęs (ant pečių užsimetęs) Ds. Ans paėmė iš savo lovos drobulę, apsìsiautė taip an galvos Krp. Apsisiaũsk kailiniais, ba orie šalta Dbk. Anie nueina an tų kapiukų, tas apsìsiauta balta drobule ir lauka Klk. Kam apsivilkai baltaisiais marškinėliais, kam apsisiautei pilkąja sermėgėle? (d.) Zp. Apsisiaučiu skraiste arba drobule R. Vienok, apsisiautę vienu meškos kailiu, negalėjo tų gelžies eilų trupinti S.Dauk. Vyriausiu du žyniu taipojau baltai apsisiautusiu Vd. Kiti ant šarvų buvo apsisiautę minkštais žvėrių kailiais A.Vien. | prk.: Išgenėti šakas kuokšto lig dvijų sprogymelių, iš kuriedvims par metą galūnė naujomis šakomis apsisiaus S.Dauk. ^ Drobulę jau pasiklojai, jau apsìsiautei – nebnusisiausi (padarei – nebepataisysi) Trk. 2. tr. apvynioti, apjuosti: Reik apsiaũsti puodus tošėms, kad susproginėjo Dr. Tą duoną su tais kopūstlapiais apsiaũsi, apsiaũsi Tl. Aplink abi jo koji esą … geležiniai rinkiai apsiausti TP1880,43.apimti rankomis, apglobti: Močia vaiką turi apsiaũtusi, kad tėvas nemuštum J.aptraukti, aptiesti iš visų pusių: Įleida trubicą par visą upę ir àpsiauta žolynus Vkš. Apsiautėm žuvis tinklu ir visas išgaudėm J.Jabl. 3. tr. NdŽ driekiantis apsupti, apdengti: Dangus buvo apsiaustas tirštais debesimis . Visą žemės rutulį oras apsiautė . Teip greitai ugnis visus budinkus apsiautė, kad niekas prieiti nebgalėjo PP66. Šis pasijuntąs atsibudęs, kad jau iš visų pusių besąs ugnė[je], liepsnom apsiaustas Sln. Šviesa tamsose žibėjo, o tamsos jos no•psiautė DP46. Rūkas laikė apsiautęs lauką . | Paskiaus įsimetė piktšašiai ir apsiautė (aptraukė, nubėrė) visą jo galvą M.Valanč.Prk būti aplink ką nusidriekusiam, apriesti: Trumpė yr mus apsiaũtusi į rinkį Kl. Šešupė eina į Nemuną ir apsiaũčia tą kalną Smln. Tos dvi kalvos vėl į rundą ringį liūgnais apsiaustos Kos128. Kepenos àpsiauta skilvį Rsn. Jie gyveno jaukiame namelyje, kuris, sodo apsiaustas, pro medžių tarpus baltavo LzP. 4. tr. S.Dauk, I, M, , NdŽ, Kal, Pln, Šlu iš visų pusių einant apsupti, apgulti: Jis apsiaũs galvažudžius ir išmuš juos J. Apsiausti priešus Rtr. Sukėlė visą šeimyną, išbėgom į lauką, àpsiautėm svirną Sd. Àpsiautė ir iššaudė visą kaimą Pj. Žemaičių daugiau nei tūkstantis šmurkšt išpuolė iš pilies, beregint apsiautė visus vokyčius M.Valanč. Neprieteliai mane àpsiautė K. Prisiartinę prie kalno ir apsiautę jį aplinkui, dainavo jie laisvės ir laimės dainas J.Bil. 5. tr. apimti, apnikti (kokiam jausmui, nuotaikai ir pan.): Jau tau, vaikeli, kokia pakusa apìsiautė galvą Prng. Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namieje – ir jį apsiaučia Kūčių ramumas M.Katk. Neapsakoma baimė apsiautė mane . Daug jį apsirikimų apsiaučia A.Baran. Kentėjimai apsiautė mane lyg skėrai LTI85. 6. tr. kiek apvalyti, apvėtyti grūdus: Duonai grūdus jau apìsiautė, tik blynam da nesiausti Ds. Daug nevark, biškį apsiaũsk, ir tiek Kal. 7. intr. aplakstyti, aplandžioti ieškant ko, naršant, griozdžiant: Àpsiautė, aplakstė i rado vielą nutrauktą Grd. 8. tr. R sugulti (su moterimi), prigulėti. \ siausti; antsiausti; apsiausti; atsiausti; dasiausti; įsiausti; išsiausti; nusiausti; pasiausti; parsiausti; persiausti; prasiausti; prisiausti; susiausti; užsiausti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • apsiausti — apsiaũsti vksm. Apsiaũsk ant manę̃s káilinius …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsiaustis — apsiausti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsiaustis — apsiaustìs sf. (3b) BŽ28, DŽ kar. apsiautimas, apgulimas: Bus paskelbta apsiausties padėtis rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiautimas — apsiautìmas sm. (2) NdŽ; L 1. N, Vd → 1 apsiausti 1. 2. DŽ → 1 apsiausti 4: Po ilgo apsiautimo kariuomenė užėmė miestą rš. siautimas; apsiautimas; įsiautimas; išsiautimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspeisti — 1 apspeĩsti, apspeĩčia, àpspeitė tr. 1. N, K, Š apstoti, apsupti: Apspeĩsdavo girią i gaudydavo [partizanus] Žv. Būdavo, apspeičiam meitėlį, pasigaunam i raiti josma Rs. Apstoju, apgulu miestą, apspeičiu R60, MŽ79. Vaisku apspeĩsti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsiausti — 1 antsiaũsti, añtsiauta, añtsiautė (ž.) tr. uždengti, užgaubti, užsiausti: Ką šiandien piemenie antsiaũsi? Jdr. Nu ir dabar baltą drobulę añčsiautė, ančklojo Lk. Tokį kilimą ant pečius antsiautusios, ant dešiniuoju pečiu segele susegė S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apglabstyti — 1. tr. apsiausti, apdangstyti: Apglabstyk vaiką, kad nesušaltų Ss. 2. refl. pasislėpti: Apsiglabstyti nuo lietaus po vežimu J. glabstyti; apglabstyti; atglabstyti; išglabstyti; suglabstyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgloboti — tr. 1. ne vieną pagloboti: Aš viena visus apgloboju, aptvarkau Skr. 2. ne vieną apglėbti: Visus jis apglobodams pabučiavo Kel1881,80. 3. tr. apsupti, apsiausti, apkamšyti: Apglobojau iš visų pusių, ir miegok sau šiltai Ds. Apglobojo vaikus ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apglobti — tr., apglõbti, ia (àpglobia), àpglobė 1. apkabinti rankomis, apimti, sugriebti: Dabar ir aš, apglobęs gimtąją velėną, sutiksiu naują darbo dieną V.Myk Put. Daikts, kurio žmogus rankomis negal apglobti, alba apčiūpoti, net kaip vėjas koksai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apglėbti — tr., apglė̃bti, ia, àpglėbė 1. paimti į glėbį, apkabinti rankomis: Motina, apglėbusi jį, šniurkšėjo ir glostė jo rankas, pečius rš. Apglėbk į glėbį visą šieną J. Jis jį apglėbė, t. y. į glėbį paėmė J. Diedukas àpglėbė vaiką ir nedavė mušti Lp.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”